- prakiurimas
- prakiurìmas sm. (2) 1. K → prakiurti 1: Tokį [v]andens neprastą gožesį vadina debesų prakiurimu S.Dauk. Chilozinį eksudatą sudaro limfa (chilusas), išsiliejusi į pleuros ertmę dėl limfinio krūtinės latako prakiurimo rš. 2. prk. šlapumas (apie ištižusią žemę): Dabar pats prakiurìmas (pamurys, šlapumėlis) – iš namų nė kojos negal iškelti Jnšk. \ kiurimas; iškiurimas; prakiurimas
Dictionary of the Lithuanian Language.